tetasigita ● 2009-12-20
žiūrint į aplinkinius atrodo, kad lietuviai vestuvėse yra tik tingūs valgytojai, na, gal dar foto sesijų pozuotojai, bet ne aktyvūs dalyviai, o jau šokis bažnyčioje, tai visai neimanomas dalykas, nes kur tada bus rimtis ir susikaupimas…
tetasigita ● 2007-10-28
Buvau neseniai vestuvėse, kurios gan neįprastos. Amžiaus skirtumas 22 metai. Santuokų rūmuose netikėjo jog jaunoji savo valia teka už gan vyresnio vyriškio. Na kadangi dalyvavau vestuvėse tai pažystu ir jaunuosius. Pagarbiai žvelgiu į jų sprendimą nors nuvokiu kokius sunkumus jiems teks patirti. Paminėtina ir tai kad jie bendravo iki santuokos 4 -5 metus. Jei jiems gerai tai man juo labiau. Lai gyvena laimingai…
tetasigita ● 2007-08-20
Netyčia prie bažnyčios atsidūriau beveik prieš valandą. Vyko krikštynos, turėjau galimybę apžiūrėti pirmą kartą matomos bažnyčios vidų. Bažnyčia labai asketiška, jokių papuošimų, tik kai kur palikti likusių freskų fragmentai, aukšta ir labai iškilminga, čia lengvai gali pasijusti vienas su Dievu.
Per valandą prisirinko labai daug žmonių. Vis dairiausi ir vyliausi pamatyti kokį žinomą veidą, bet veltui. Artimiausias veidas pasirodė Liutauro tėvo, nes jie labai panašūs, tėvas irgi apžiūrėjęs dvi giminės puses priėjo prie manęs pasiteirauti, kokiai pusei aš priklausau :), prisistačiau, kaip tetaSigita ir čia tai labai tiko… tik aš buvau iš “blogo” giminės.
Po kurio laiko susipažinau su šalia stovinčia jauna moterimi - jaunosios klasioke, toliau bandėm laikytis kartu.
Pagaliau pasirodė Liutauras ir ceremonija prasidėjo. Pasirodė, kad lauke aš išeikvojau paskutinį kadrą :), jo. Toliau fotografavau emocijomis. Buvo labai iškilminga ceremonijos pradžia rožių žiedlapiai iš mažų mergaičių krepšelių ir čia aš sugavau (žvilgsniu) puikų Liutauro profilį. Jis buvo labai susijaudinęs, būtų buvusi puiki nuotrauka… toliau viskas vyko labai gražiai ir iškilmingai, pagalvojau, kad jau seniai bebuvau vestuvių ceremonijoje, nes viskas pasikeitę.
Grojo muzika, giedojo solistai. Kunigas paprašė Jaunąjį paskaityti šv.Pauliaus laišką Korintiečiams… Vaizdelis buvo puikus, kaip tiko Liutauras prie altoriaus… nu, tikras kunigėlis ir Švento Rašto nesibaimindamas viską puikiai perskaitė.
Paskui, po jaunavedžių priesaikų kunigas pakvietė jaunuosius ateiti prie altoriaus ir atsisukus į salę padėti savo paršus metrikacijos knygoje - pirmą kartą mačiau…
Džiaugsmo plojimai, ir eilė sveikintojų. Viskas vyko kieme šalia bažnyčios, tiesiog puiki idėja. Atsistojau į eilę ir aš su savo kuklia dovanėle, susipažinau su jaunikaičiu, kuris nešė dovanu 25 rožes, nors atrodė, kad ten visas 50, toks didelis bukietas buvo. Dar paklausiau, gal ką reiškia tas skaičius, bet atsakė, kad tiesiog daugiau tokios spalvos rožių nebebuvo…
Pasibučiavau su jaunaisiais ir palinkėjau kažko karšto, jau dabar nebe prisimenu ko, nes nebuvau surepetavusi ir perdaviau viso VESTUVIŲ puslapio linkėjimus. Linkėjimų atėjo daug. Vasara. Blogeriai atostogauja taip pat ir ne visi galėjo mane palaikyti.
O toliau viskas kaip iš rašto, buvo furšetas, čia pritrūko “Forellės“, buvo puiku, vėl styginis kvartetas. Paskui buvome pakviesti į Kernavę paskraidyti balionu, bet man jau nebeliko jėgų, man pakako ir furšeto, bet vestuvinį tortą iš SkyBar'o aš dar norėčiau pamatyti.
tetasigita ● 2007-08-18
“Koks promaushinas, koks promaushinas…
”
Ir kodėl mes taip akcentavom Liutauro vestuves, gal mums kas pamokėjo? Dabar jau galima pasakyti.
Jau esu kelis kartus užsiminusi, bet dabar parašysiu plačiau. Viskas prasidėjo nuo konferencijos. Buvo išgirsta daug naujų idėjų ir taip norėjosi padaryti kažką naujo ir bendro su visai čia esančiais. Parašiau net administratoriui savo “įsivaizdavimus”, bet paskui užtikau beatviraujantį Liutaurą. Jis taip nuoširdžiai rašė apie būsimas vestuves, tada man ir kilo idėją - perimti tas jo vestuves ir padaryti bendromis.
Tada galvojau, kad į bendrą vestuvių puslapį jaunikaičiams būtų rašyti paprasčiau, nes niekas nepagalvos kad jau jis ką planuoja, o tiesiog samprotauja bendram puslapyje. Tokia buvo pirmoji idėja, o paskui ant Liutauro pavyzdžio, pradėjau modeliuoti vestuvių puslapio variantus.
Labai dažnai aš pirma parašydavau ir tik po to atsiklausdavau ir paprašydavau pritarimo. Bet Liutauras buvo mielaširdingas ir visus mano bandymus kantriai kentė. Nenorėjom mes jam pakenkti, bet jo drąsa buvo didelė. Jis nepabijojo ir to skaitliuko, kuris kartais dėl įvairių priežąsčių užstrigdavo 
o paskui atėjo laiškelis:
Jeigu įdomu kas buvo, tai teks palaukti, nes įspūdžių yra daug, bet vaizdai 2 ir tie patys negatyve, oi, kada aš įsigysiu skaitmenį… bet vestuvių fotografas pažadėjo man pagelbėti.
Laukite tęsinio
Nauji komentarai