Praėjusį savaitgalį su saviškiu šventėme penkerių
metų buvimo kartu jubiliejų. Šventė kaip šventė, nei daug, nei mažai –
lygiai šeštadalis viso mano gyvenimo. Padažnėjo ir giminaičių bei
draugų baksnojimai į pašonę – kada „ženysitės“?

Ką reiškia lietuvaitei būti ištekėjusiai už italo, ispano, arabo,
indo – tekę girdėti ir skaityti ne kartą. O kas laukia tų likimo sesių,
kurios „Taip“ ištars pietų afrikiečiui?

Lietuvos spauda žino geriau, pažįsta intymiau ir smerkia griežčiau. Štai koks manęs laukia gėrybių komplektas pasak storo, spalvoto ir vienintelio (idant lengviau įsisavinčiau, turiu išsirašyti pagrindines tezes):

Lietuvės Agnės situacija: „Pirmą kartą tris
vaikinus iš Pietų Afrikos Respublikos sutikau prieš trejus metus, dar
kai studijuodama buvau atvažiavusi į Didžiąją Britaniją vasarą. Tuomet
nepasirodė, kad jie kuo nors skiriasi nuo mūsų, - sakė Agnė. (Reikia
atkreipti dėmesį, kad daugelis Anglijos afrikiečių yra baltaodžiai.)”

Realybė: Daugelis Anglijos afrikiečių yra
baltaodžiai? Teiginys, vertas „Dienos citatos“ statuso ir labai
primenantis Lietuvos turizmo atstovų pareiškimus apie juodaodžių situaciją Lietuvoje.

Lietuvės Agnės mintys: Jie nuostabūs žmonės, visada kupini energijos ir pasiruošę kiekvieną vakarą linksmintis.

Realybė: Čia tas pats kaip sakyti, kad visi lietuviai kas vakarą paėda lašinių ir cibulio, išgeria butelį ir žaidžia krepšinį.

Lietuvės Agnės mintys: Noras linksmintis nėra
atsitiktinis. PAR gyventojams viza į Didžiąją Britaniją išduodama tik
dvejiems metams, tad iki grįžimo į Afrikos realybę jie laiką leidžia
įvairiapusiškai.

Realybė: Reikia pabrėžti, jog didžioji dalis PAR
gyventojų turi dvigubą pilietybę, taigi šalia PAR paso, priklausomai
nuo jų tėvų kilmės, jie gali turėti D.Britanijos, Olandijos ar
Austrijos pasus. Taip, kai kurie afrikaneriai teturi tik PAR pilietybę,
tačiau netgi tokiu atveju jiems nėra taip gyvybiškai svarbu vesti
Anglijoje „kažkokią lietuvaitę“ kaip albanams ar baltarusiams,
netyčiomis užsilikusiems šalyje. O dėl linksminimosi – kaip sakoma,
each to their own. Lietuviai pirtelėse mėgsta gerti, prisigėrę dainuoti
„Šalia kelio“ ar „Nemylėjau tavęs“, tada pasimušti truputį, ir eiti
gulti. Pietų afrikiečiai besilinksmindami nedainuoja. Ir agresijos jų
vakarėliuose tikrai daug mažiau, nei ateivių iš rytų Europos.

Mitas: Dar vienas įgimtas PAR afrikiečių būdas - noras padėti, nesvarbu, iš kur tu ir kaip atrodai.

Realybė: Šis teiginys iš esmės teisingas. Bent jau
tiems, kuriuos pažįstu per saviškį, savybė nuoširdžiai domėtis kitu ir
džiaugtis kito pergale ar sėkme yra itin būdinga.

Lietuvės Agnės mintys: PAR namai dar blogiau atrodo
(nei nuomoti namai Londone – red. past.). Pagrindinė priežastis ta, kad
jie visi gyvena laikinumo nuotaikomis. Nors 98 proc. yra iš gerų ir
pasiturinčių šeimų, gyvena kaip kiaulės…

Realybė: Laikinumo nuotaikos čia niekuo dėtos.
Tvarkingas žmogus ir laikinai palapinėje įsikūręs vis tiek įsives joje
tvarką. Kadangi herojė turbūt matė tik tuos namus Londone, kuriuose
gyvena vieniši vaikinai iš PAR, turiu ją nuvilti dėl to “kiaulinyko”
pareiškimo – Pietų Afrikos baltųjų šeimose dešimtmečius tvarką darė ir
tebedaro juodaodės tarnaitės, taigi nenuostabu, kad išpaikinti ir
apšokinėti vaikinai atvykę į kitą aplinką nežino, kaip tvarkytis ir
prižiūrėti namus.

Mitas: Jo šalyje santuoka labai svarbi ir niekas vien dėl vizos neveda.

Realybė. Maniškio bičiulis pietų afrikietis vedė
PARe studijavusią JAV pilietę, nes buvo ją pamilęs, o kaip tik
baiginėjosi jos viza. Gyvena sau laimingi.

Lietuvės Agnės situacija: Pietų Afrikoje niekas
negalėjo sutuokti, nes turėjau tik lietuviškai rašytą laišką iš
metrikacijos biuro, kad Lietuvoje esu nesusituokusi.

Realybė: Pietų Afrika čia niekuo dėta. Sutuokti ir kaimyninėje Lenkijoje būtų atsisakę, jei pateikiami dokumentai tik lietuvių kalba!

Lietuvės Agnės situacija: Nei jaunikio, nei
jaunosios tėvams apie tuoktuves nepranešė: „Kaip atrodys, kad tuokiamės
dėl vizos? Ką jie pamanys?!“ Nebuvo nei baltos pūstos suknios, nei
limuzino ar vestuvių torto ir stirtos dovanų. Nebuvo net normalių
vestuvinių žiedų.

Realybė: Visi bičiuliai pietų afrikiečiai,
kurie, beje, ėmė tuoktis kaip pašėlę, vestuves planuoja beveik metus.
Ir planuoja rimtai, detaliai, įtraukia į procesą tėvus, atsargiai
renkasi vestuvių vietas (arba venues, ceremonija nebūtinai vyksta
bažnyčiose ar registracijos biuruose). Gali nebūti balto žirgo, ar
taikos balandžių leidžiamų į orą, tačiau vestuviniai žiedai tikrai
būna. Ir netgi du.

Lietuvės Agnės situacija: Atsitiktinai žinia
apie Francois santuoką su „kažkokia“ lietuve pasiekė tik vaikino tėvus.
„Jie išgirdo tai iš draugų, kurių namuose tuokėmės. Mums ir patiems
buvo staigmena, kai apie tai prašneko. Jautėmės nejaukiai - leisti
tėvams sužinoti iš kitų buvo didelė klaida.

Realybė: pietų afrikiečiai tuokiasi pradraugavę ir
prabuvę kartu ne vienerius metus. Sužadėtuvės – irgi labai svarbus
laikotarpis. Jei partneriai netinka vienas kitam, sužadėtuvės gali būti
nutraukiamos. Mūsų draugai Maria ir Stevenas vienas kitą pažįsta jau 16
metų, o susituokė tik šiemet. Nenuostabu, kad minėtu atveju tėvai
išsižiojo ir pasiuto – jie tam turėjo visišką teisę!

Lietuvės Agnės situacija: Ką tik iškepto vyro
tėvas išrėžė pamokslą, kad sūnus turi rūpintis žmona, ją saugoti ir
tausoti santuoką - PAR šeimos konservatyvios ir labai retai skiriasi.

Realybė: Šeimos skyrėsi, skiriasi ir skirsis, ir PAR šiuo atveju ne išimtis.

Lietuvės Agnės situacija: Francois įsitikinęs, kad
tai (vedybos su lietuvaite – red. past.) - geriausias jam nutikęs
dalykas, ir kalba, kad tik šnekėti pramokusį vaiką mokys afrikiečių
kalbos.

Realybė: Kurios kalbos jis jį mokys? Zulu? Chosa? PAR turi vienuolika oficialių valstybinių kalbų, o afrikanųkalba nėra afrikiečių kalba. Be to, dar priklauso, kokių šaknų tas
pietų afrikietis turi! Maniškis yra nuo Škotijos, jo draugų tarpe gausu
olandų, belgų, britų, austrų, graikų, netgi litvakų…

Lietuvės Agnės situacija: Ji labiau norėtų grįžti į
Lietuvą, kur draugai ir šeima, bet Francois Lietuvoje gyventi nelabai
galėtų: viskas čia jam per daug sudėtinga. Pirmą kartą atvykęs praėjusį
rudenį, vaikinas vos negriuvo, kai pamatė troleibusus, - jų nebuvo
regėjęs.

Realybė: Ta pati lietuvaitė, atvykusi į
D.Britaniją, ko gero pamatė dar ne tiek niekada nematytų įrengimų,
pastatų, tradicijų ir įpročių. Maniškis pietų afriekietis troleibusais
Lietuvoje nesistebėjo. Tik dėl daugiabučių rajonų paklausė: “Why do all these buildings look like they are just about to collapse?”

O išvados? Jei norite tekėti už pietų afrikiečio, bet nežinote, nuo
ko pradėti, netikėkite Lietuvos spauda. Geriau parašykite man –
pakonsultuosiu!